Sofija Vasiljevna Kovalevskaja buvo išskirtinė asmenybė – matematikė, rašytoja ir publicistė. Jos gyvenimas ir veikla atspindėjo ne tik meilę mokslui, bet ir stiprų siekį įveikti socialinius barjerus. Tai viena pirmųjų moterų pasaulyje, tapusi matematikos profesore.
Vaikystė ir išsilavinimas
Sofija Vasiljevna Kovalevskaja gimė 1850-01-(15)03 Maskvoje. Kovalevskajos vaikystė praėjo jos tėvo, generolo – leitenanto V. V. Korvin – Krukovskio dvare, Palibino kaime Vitebsko gubernijoje. Kovalevskaja įgijo visapusišką išsilavinimą ir suprato, kad jai gerai sekasi matematika. Sesuo Ana formavo požiūrį į visuomenę.
Nuo 1866 metų S. Kovalevskaja mokėsi aukštosios matematikos pas įžymųjį dėstytoją A. S. Stranoliubskį. Tuo metu moterims nebuvo leidžiama mokytis Peterburgo universitete. 1868 metų rudenį S. Kovalevskajai buvo leista lankyti profesorių I. M. Secenovo ir V. L. Grubero anatomijos paskaitas.
Studijos užsienyje
1868 metais S. Kovalevskaja fiktyviai ištekėjo už V. O. Kovalevskio, kad galėtų atsidėti mokslinei veiklai, ir 1889 išvažiavo į Heidelbergą, kur mokėsi matematikos ir lankė profesorių G. Kirkgofo, E. Diubua-Rejmono ir G. Gelm-Golzo paskaitas. 1870 metais S. Kovalevskaja persikraustė į Berlyną, ten 4 metus privačiai mokėsi pas profesorių K. Vejerštrasę. 1871 m. balandžio mėnesį ji su savo vyru išvažiavo į Paryžių slaugyti sužeistuosius.
Pirmieji moksliniai pasiekimai
Svarbiausias S. Kovalevskajos darbas matematikos srityje – teorema apie egzistuojančius sprendimus normalių nelygybių sistemoje su nuosavybe išvestinėms. Už šitą darbą, pristatytą 1874 metais Getinhemo universitete, jai neakivaizdžiai paskyrė Filosofijos daktaro laipsnį su aukštesniuoju pagyrimu.
Karjeros iššūkiai Rusijoje
1874 liepos mėnesį, S. Kovalevskaja grįžo į Rusiją, tačiau ji negalėjo gauti darbo vietos Peterburgo universitete ir netgi nebuvo leista dėstyti aukštuosiuose moterų kursuose. Po to S. Kovalevskaja 6 metams nutolo nuo mokslinių darbų. Jinai užsiėmė literatūrine, publicistine veikla, bendradarbiavo laikraščiuose, į kuriuos rašydavo mokslines apybraižas ir teatro recenzijas.
Bendradarbiavimas su žymiais mokslininkais
Tuo metu S. Kovalevskaja susitikinėjo su žymiausiais rusų mokslininkais ir rašytojais, t. y. su D. I. Mendelejevu, I. M. Sečenovu, S. P. Botkinu, A. M. Butlerovu, P. L. Čebišinu, A. G. Stoletovu, I. S. Turgenevu, F. M. Dostojevskiu ir kitais. 1880 vasarą S. Kovalevskaja persikraustė į Maskvą. Čia jai neleido išlaikyti magistro egzamino darbui universitete.
Akademinė veikla Švedijoje
1883 lapkritį gavusi G. Mittag-Lefflero kvietimą užimti docento pareigas Stokholmo universitete išvažiavo į Švediją. 1884 vasarą ji buvo paskirta Stokholmo universiteto profesore. Per aštuonerius metus S. Kovalevskaja perskaitė 12 kursų, taip pat ir mechanikos kursą. 1888 m. jinai parašė darbą “Kietojo kūno sukimasis aplink nejudantį tašką”.
Literatūriniai darbai
Dar viena S. Kovalevskajos veiklos sritis – literatūriniai bandymai. Jos drama “Kova už laimę” buvo pristatyta Rusijoje. “Nihilistė” (1884), “Vaikystės prisiminimai” (1890) ir kiti S. Kovalevskajos kūriniai liudija gilų protą, domėjimąsi visuomeniniais reikalais.
