Stažuotė „ĮTRAUKUSIS UGDYMAS IR EDUKACINĖS INOVACIJOS. ŠVEDIJOS PATIRTIS“.

Kovo 9 – 14 d. projekto „Tūkstantmečio mokyklos I“ dalyviai, t. y. Sofijos Kovalevskajos progimnazijos atstovai – VGK pirmininkė Tamara Dubovienė ir psichologė Natalija Trainis –Lukaševičienė, – dalyvavo komandiruotėje „Įtraukusis ugdymas ir edukacinės inovacijos. Švedijos
patirtis“.

Komandiruotės tikslas – tobulinti bendrojo ugdymo mokyklų vadovų, administracijos atstovų, švietimo pagalbos specialistų, Vaiko gerovės komisijos narių bei pedagogų įtraukiojo ugdymo vadybines ir profesines kompetencijas, pasisemiant praktinės ir teorinės patirties Švedijos švietimo įstaigose. Sukurti teorines ir praktines prielaidas sėkmingai naudoti ir organizuoti įtraukųjį ugdymą. TŪM mokyklų atstovai dalyvavo susitikimuose su Stokholmo ugdymo įstaigų atstovais. Tai yra su Noblaskolan Saltsjö-Boo mokyklos direktore Ulrika Zatterqvist, mokytoja Giedre Backman, susipažino su mokyklos aplinka bei dalyvavimo specialiojo ugdymo pedagogės Annos Larsson seminare (darbas su specialiųjų poreikių vaikais). Taip pat vyko į susitikimą su Haninges komunos suaugusiųjų mokymo centro spec. pedagoge Inga Grinytė – Fedčuk, centro vadove Susanne Tidstrand ir pedagoginių procesų koordinatore Håkan Lindgren, susipažino su mokymo formų įvairove (emigrantų švedų kalbos mokymas, pagrindinio ir gimnazinio lygio įvairių dalykų kursai, profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, pritaikytas mokymas). Susitiko su Vällingby centrala ikimokyklinio ugdymo institucijos „Zinket“ pedagoge, mokytojų mainų Nordplus Junior projekto „Inclusion or exclusion“ koordinatore Rūta Žičkiene, bendravo su pedagogais, susipažino su ugdymo sistema, aplinkos, ugdymo turinio pritaikymu ugdytiniams.
Buvo nagrinėjami šie klausimai: ugdymo organizavimo įstaigoje ir bendradarbiavimo sprendimai; ugdymo turinio pritaikymas; šiuolaikiški mokytojų / pagalbos darbuotojų metodai (emocijų ir elgesio prevencija); mokyklos ir klasės aplinkų pritaikymo ir pamokų organizavimo sprendimai.

Noblaskolan Saltsjö-Boo mokykloje:

• Mokykloje mokiniai vaikšto su kojinėmis;
• Lauko pertrauka trunka valandą laiko;
• Didelis dėmesys skiriamas skaitymo įgūdžiams lavinti. Po lauko pertraukos mokiniai sugrįžę į klases turi bendrą tylaus skaitymo laiką kiekvienam pritaikytu būdu – vieni skaito popierinę knygą individualiai, kiti grupėse, ar planšetėje klausant audioknygą;
• Švedijoje yra specialieji mokytojai, dirbantys su mokiniais, o specialieji pedagogai dirba su mokytojais juos konsultuodami;
• Švedijoje „Fritids“ yra mokytojai kurie sudaro popamokinės veiklos planus ir organizuoja vaikams užimtumą;
• Mokykloje dirba terapiniai šunys, kurie turi savo darbo kabinetą!
• Ant lentos kiekvienoje klasėje kaba laikmačiai, vizualinės dienotvarkės, pamokos eigos struktūra. Klasėje yra įvairaus dydžio garsą slopinančios širmos bei ausinės, balansinės pagalvės.
• Mokytojai klasėje turi mobilias stumdomas tribūnas, dažniausiai pamoką veda stovėdami ir pamokos metu prieidami prie kiekvieno vaiko, taip suteikdami pagalbą čia ir dabar;
• Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų aptarimai darbo grupėse vyksta kiekvieną savaitę;
• Kiekvienais metais atliekama vaikų apklausa apie tai, kaip jie jaučiasi mokykloje, tokiu būdu išsigrynina problemas ir jas sprendžia kartu su mokiniais.

Haninges komunos suaugusiųjų mokymo centre veikia padalinys, kuriame siūloma individualizuota pagalba asmenims, turintiems intelektinę negalią arba įgytą smegenų pažeidimą ir neturintiems pritaikyto mokyklos išsilavinimo pagrindinio ar vidurinio lygio. Centras išsiskiria savo įtraukiuoju požiūriu ir lankstumu, siekiant užtikrinti, kad mokiniai nenutrūktų nuo švietimo sistemos, o baigę mokslus galėtų integruotis į darbo rinką ir kitas visuomenines veiklas.

Švedijos ikimokyklinėse įstaigose nuo liepos 1 d. bus visiškai uždrausti bet kokie ekranai, o vėliau ši praktika ketinama integruoti ir tolimesniame ugdyme. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose nėra atskirų muzikos, sporto ar kitų užsiėmimų, kuriuos vestų specialistai, mokytojos pačios integruoja šias veikas vaikams pagal savo interesų sritį. Švietimo sistema remiasi Public marketing idėja, kad švietimo įstaiga turi būti patraukli mokiniui, kad ją pasirinktų. Vaikai renkasi, kur nori mokytis, įstaigos nėra priskiriamos pagal gyvenamąją vietą. Darželyje nėra griežtų ugdymosi pasiekimų vertinimų, nėra griežtų gairių, ką vaikai turi mokėti pagal amžių, yra tik rekomendacijos, reikia sudaryti vaikams sąlygas pažinti raides, matematiką, gamtos mokslus. Daugiau dėmesio skiriama socializacijai – kad vaikai gebėtų laisvai reikšti savo mintis, stiprinti kalbos supratimą, savarankiškumą ir praktinius įgūdžius. Būdinga klausymosi pedagogika – ugdymo planas lankstus, daugiau laisvės, improvizacijos, stebimi vaikų interesai ir tai padiktuoja, kokia bus savaitės tema.

Pavyzdžiui, jeigu vaikai susidomėjo pastebėtu voru lauke, mokytoja koreguoja planą ir šią savaitę rengia vaikams ugdymo veiklas ir temas apie vorus ir vabalus. Metodai naudojami specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams naudojami – visai grupei. Pavyzdžiui, garsą slopinančios
ausinės, tvarkaraščiai, sensorinės priemonės, nei vieno vaiko neišskiriant iš aplinkos, nes šios priemonės tinkamos ir naudingos visiems.

Apibendrinant, galima teigti, kad ugdymas Švedijoje: lankstus, individualiai koreguojamas, planuojamas, aptariamas komandoje, kryptingas, tarpdisciplininis, vyksta per kasdienes veiklas, įgalintoje aplinkoje.